Šiek tiek praskleisiu savo privataus gyvenimo šydą ir papasakosiu vieną seną istoriją.
Aš studijavau automobilių remontą. Žinoma, studijuojant tokį dalyką reikalinga praktinė patirtis. Praktika… Tai neatsiejama studijų dalis. Tik ar visi kažko išmoksta per praktines užduotis?
Štai atsitiko toks dalykas, kad į studento (mano) ir dėstytojo rankas pateko automobilis, kuriame reikėjo surasti ir pašalinti atsiradusią problemą. Nesigilinsiu į techninius niuansus, bet šis keistas tandemas (studentas ir dėstytojas, beje vienas iš geriausių specialistų, kuriuos teko matyti šioje srityje) pradėjo darbą – ieškome problemos…
Katalogų vartymas, schemų aiškinimasis užtruko ilgiau nei tikėtasi. Iš pirmo žvilgsnio paprastai atrodanti problema pasirodė nelabai lengvai įkandama. Tačiau jauno studento akis vis dėl to pamatė vieną dalyką, kuris jam pasirodė įtartinas ir, žinoma, tai pasakė dėstytojui. Kadangi studentas buvo ne pats geriausias mokinys jis nesugebėjo paaiškinti dėstytojui kur jis pamatė problemą… Dėstytojas į tą pastabą neatkreipė dėmesio ir tą dieną ta problema nebuvo atrasta ir pašalinta…
Kitą dieną, tas pats studentas jau su kitu dėstytoju (taip pat su puikiu specialistu) vėl kibo į atlapus tam automobiliui. Neilgai trukus problema buvo atrasta. Tai buvo ta vieta, kur praėjusią dieną rodė studentas, bet nesugebėjo paaiškinti kitam dėstytojui… Taip aš visam gyvenimui sužinojau kas yra šunto varža…
Tik po kelių dienų pirmasis dėstytojas vis dėl to priėjo prie manęs ir pasakė tokius žodžius: “Taip, tu buvai teisus, tu radai problemą, bet nemokėjai paaiškinti, kad problema yra šunto varžoje”…
Ir ką gi norėjau pasakyti papasakojęs šią istoriją?
Kova su korupcija… Tai ar iš tikro kažkas kova su ja? Ar yra rezultatų?
Manau, kad visos šios problemos šaknys yra tame, kad niekas vis dėl to neįvardina to paslaptingo žodžio, kuriame ir yra visa problemos esmė… NEPOTIZMAS…
Bet jei net Seime tai jau įteisinta, tai kam vaidinti, kad su tuo reiškiniu kovojama?
English 
Lithuanian 
Russian 
Swedish 
Įrašų RSS srautas